Ar galima knygą ne tik skaityti, bet ir patirti per garsus, judesį, lytėjimą ir kitus pojūčius? Kaip sudominti literatūra vaikus, kuriems tradiciniai skaitymo būdai ne visada yra prieinami? Atsakymų į šiuos klausimus jau ne vienus metus ieško Povilo Višinskio biblioteka, kurios sukaupta sensorinių skaitymų patirtis tapo tarptautinio projekto „Išlaisvinti herojai: sensorinių skaitymų programos įgyvendinimas Europos viešosiose bibliotekose“ (HERUN) pagrindu. Projekto rezultatai ir platesnės įtraukiosios bibliotekos perspektyvos aptarti lapkričio 4–5 d. Šiauliuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Beyond Reading: A Library for Every Mind“, subūrusioje daugiau kaip 70 bibliotekų, švietimo, kultūros ir kitų sričių specialistų.

Šiauliuose gimusi idėja peržengė Lietuvos ribas

Projekto HERUN ištakos siekia 2018 metus, kai s Povilo Višinskio biblioteka pirmoji Lietuvoje viešai paskelbė siekianti būti autizmui draugiška biblioteka ir pradėjo organizuoti sensorinių skaitymų užsiėmimus. Ši iniciatyva ilgainiui išaugo į platesnę veiklą, apimančią ne tik naujų paslaugų kūrimą, bet ir bibliotekų specialistų mokymus, metodinių priemonių rengimą bei įtraukios bibliotekų aplinkos stiprinimą. Šiaulių bibliotekos iniciatyva taip pat buvo sukurtas nacionalinis tinklas „Biblioteka visiems“, paskatinęs Lietuvos bibliotekas daugiau dėmesio skirti individualių poreikių turintiems lankytojams.

Sensorinių skaitymų esmė – literatūros kūrinį paversti įvairiais pojūčiais patiriamu pasakojimu. Klausydamiesi istorijos vaikai gali liesti skirtingų tekstūrų medžiagas, tyrinėti daiktus, klausytis garsų, atlikti judesio ar kūrybines užduotis. Tokiu būdu knygos turinys tampa lengviau suprantamas ir patrauklesnis vaikams, turintiems autizmo spektro, kalbos, komunikacijos ar kitų raidos ypatumų. Kartu šie užsiėmimai tinka ir vaikams, neturintiems specialiųjų poreikių, nes skatina smalsumą, vaizduotę ir aktyvų santykį su literatūra.

Lietuvoje sukaupta patirtis paskatino žengti kitą žingsnį – sensorinių skaitymų metodiką pristatyti jos nepraktikuojančioms užsienio bibliotekoms ir kartu su tarptautiniais partneriais ieškoti naujų jos taikymo galimybių. Taip gimė Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ finansuojamas projektas HERUN, kurį koordinavo Povilo Višinskio biblioteka.

2025–2026 m. įgyvendintas projektas suvienijo keturių šalių bibliotekas: Povilo Višinskio biblioteką Lietuvoje, Mariboro viešąją biblioteką Slovėnijoje, Lvivo regioninę jaunimo biblioteką Ukrainoje ir Porto savivaldybės viešąją biblioteką Portugalijoje. Partnerius jungė bendras siekis – kurti įtraukesnę skaitymo kultūrą, kurioje kiekvienas vaikas galėtų atrasti jam priimtiną būdą pažinti literatūrą.

Vienas svarbiausių projekto uždavinių buvo ne tik perduoti metodiką, bet ir sudaryti sąlygas bibliotekoms ją savarankiškai taikyti ateityje. Todėl daug dėmesio skirta specialistų kompetencijų stiprinimui, praktiniams mokymams, sensorinių priemonių naudojimui ir naujų edukacinių programų kūrimui. Į projekto veiklas įsitraukė ir kitos bibliotekos partnerių šalyse. Lietuvoje prie jų prisidėjo Šiaulių rajono, Telšių, Plungės ir Mažeikių viešųjų bibliotekų specialistai.

Tarptautinis bendradarbiavimas atskleidė, kad ta pati metodika skirtingose kultūrinėse ir socialinėse aplinkose gali įgyti naujų formų. Slovėnijos bibliotekininkai sensorinius skaitymus papildė žodinio pasakojimo tradicijomis, Portugalijos partneriai išbandė veiklas su skirtingo amžiaus vaikais, o Ukrainoje išryškėjo ypatinga tokių užsiėmimų reikšmė karo paveiktų vaikų emocinei savijautai ir socialiniam įsitraukimui.

Kaip baigiamosios konferencijos atidarymo kalboje pabrėžė Povilo Višinskio bibliotekos direktorius prof. Bronius Maskuliūnas, tarptautinis projektas buvo gerokai daugiau nei galimybė pasidalyti Lietuvoje sukaupta patirtimi:

„Tai buvo bendras, partneryste ir bendradarbiavimu grįstas darbas. Mokėmės vieni iš kitų, kūrėme naujas programas ir ieškojome būdų, kaip jas pritaikyti skirtingiems vaikų poreikiams bei kultūriniams kontekstams.“

Šios patirtys praplėtė pirminę projekto idėją ir parodė, kad sensoriniai skaitymai gali būti ne tik skaitymo skatinimo, bet ir bendravimo, saviraiškos bei įtraukties priemonė.

Dvylika istorijų, kurias galima ne tik skaityti, bet ir patirti

Vienu ryškiausių projekto rezultatų tapo tarptautinė kūrybinė partnerystė, suvienijusi dvylika rašytojų ir dvylika iliustruotojų iš Lietuvos, Slovėnijos, Portugalijos ir Ukrainos. Tarptautinėse kūrybinėse porose dirbę autoriai sukūrė dvylika originalių istorijų, kurios sugulė į knygą „Pagalba meškinui ir kitos istorijos“.

Tai pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje grožinių istorijų rinkinių, sukurtų pagal sensorinių skaitymų principus. Kuriant pasakojimus buvo atsižvelgiama ne tik į jų literatūrinę ir meninę vertę, bet ir į galimybes tekstus pritaikyti įvairiems sensoriniams potyriams. Svarbu buvo sukurti istorijas, kurios skatintų vaikų vaizduotę, būtų suprantamos skirtingų poreikių skaitytojams ir kartu atvertų galimybes aktyviai dalyvauti pasakojime.

Šis kūrybinis procesas pareikalavo glaudaus rašytojų, iliustruotojų, bibliotekininkų ir kitų specialistų bendradarbiavimo. Prie istorijų ir metodikos rengimo prisidėjo psichologė Virginija Juškevičiūtė, konsultavusi projekto dalyvius vaikų individualių poreikių bei turinio prieinamumo klausimais. Knygos dizainą ir maketą kūrusiai Vaivai Kovieraitei-Trumpei teko užduotis sujungti skirtingų šalių iliustruotojų meninius stilius į vientisą, patrauklų ir patogų skaityti leidinį.

Knyga išleista penkiomis kalbomis – lietuvių, anglų, portugalų, slovėnų ir ukrainiečių. Jos elektroninės versijos yra laisvai prieinamos skaitytojams, todėl sukurtos istorijos gali pasiekti ne tik projekte dalyvavusias bibliotekas, bet ir gerokai platesnę auditoriją.

Ne mažiau svarbus rezultatas – kartu su knyga parengtas tarptautinis metodinis leidinys „Heroes Unleashed: Sensory Reading Programs in Libraries“. Jame pristatomi sensorinių skaitymų organizavimo principai, pateikiama specialistams aktuali teorinė medžiaga ir dvylika praktinių užsiėmimų scenarijų pagal knygos istorijas. Ši priemonė leidžia projekto metu sukauptą patirtį perduoti kitoms bibliotekoms ir edukatoriams, neturėjusiems galimybės tiesiogiai dalyvauti mokymuose.

Rezultatai, atskleidžiantys projekto poveikį

Projekto reikšmę atskleidžia ne tik sukurti leidiniai ar užmegztos partnerystės, bet ir praktinių veiklų mastas. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį keturiose šalyse surengti 188 sensorinių skaitymų užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 2 001 vaikas nuo 3 iki 14 metų.

Dalyvių atsiliepimuose išryškėjo vaikų įsitraukimas, teigiamos emocijos ir galimybė skirtingais būdais dalyvauti veiklose. Vis dėlto projektas padėjo įvardyti ir praktinius iššūkius: sensoriniams skaitymams reikia kruopštaus pasirengimo, tinkamos erdvės, apgalvoto priemonių pasirinkimo ir gebėjimo lanksčiai reaguoti į vaikų poreikius.

Svarbi projekto pamoka – universalaus, visiems vienodai tinkamo sensorinių skaitymų scenarijaus nėra. Net ir išsamiai suplanuotas užsiėmimas gali pareikalauti netikėtų sprendimų, todėl bibliotekininkams būtinos ne tik metodinės žinios, bet ir jautrumas individualiems vaikų poreikiams, gebėjimas stebėti jų reakcijas bei atitinkamai keisti veiklos eigą.

Projekto metu taip pat vertintas bibliotekų specialistų pasirengimas organizuoti sensorinius skaitymus. Mokymų dalyvių įsivertinimai parodė išaugusį pasitikėjimą savo gebėjimais taikyti įtraukias praktikas. Tai ypač reikšminga siekiant, kad sensoriniai skaitymai taptų nuolatine bibliotekų veikla, o ne vien projekto laikotarpiu organizuojama iniciatyva.

Konferencijoje – nuo projekto patirčių iki platesnių įtraukties klausimų

Lapkričio 4–5 d. Šiauliuose surengta tarptautinė konferencija „Beyond Reading: A Library for Every Mind“ tapo svarbia proga pristatyti HERUN rezultatus, pasidalyti įgyta patirtimi ir aptarti tolesnes įtraukiųjų bibliotekų raidos kryptis.

Pirmąją konferencijos dieną pranešimuose aptarti sensorinių skaitymų metodikos diegimo ypatumai, vaikų reakcijos, specialistų patirti iššūkiai ir tarptautinio bendradarbiavimo svarba. Šie pristatymai atskleidė, kad įtraukiųjų paslaugų plėtrai nepakanka vien perimti parengtą metodiką – būtina ją pritaikyti konkrečios bendruomenės poreikiams, turimiems ištekliams ir kultūriniam kontekstui.

Konferencijos programa neapsiribojo HERUN projekto pristatymu. Daug dėmesio skirta platesniam klausimui – kokia turėtų būti šiuolaikinė biblioteka, siekianti būti atvira visiems lankytojams, nepaisant jų individualių gebėjimų ar poreikių?

Docentė dr. Indrė Bakanienė kalbėjo apie besikeičiantį autizmo supratimą ir tai, ką šie pokyčiai reiškia atviroms institucijoms. Jurgita Žalgirytė-Skurdienė nagrinėjo autizmui draugiškos bibliotekos svarbą, o Virginija Juškevičiūtė aptarė skaitymą kaip vieną iš socialinę įtrauktį stiprinančių priemonių.

Kituose pranešimuose gvildentos lengvai suprantama kalba parengtų leidinių galimybės, disleksiją turinčių vaikų skaitymo patirtys ir naujos įtraukiųjų bibliotekų paslaugų kryptys. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistų pristatytos iniciatyvos papildė diskusijas praktiniais pavyzdžiais. Povilo Višinskio bibliotekos metodininkė Paulina Sprindžiukaitė apžvelgė ir užsienio bibliotekų patirtis, rodančias, kaip įvairios sensorinės, edukacinės ir kūrybinės veiklos gali padėti kurti neuroįvairovei atviresnę aplinką.

Antroji konferencijos diena buvo skirta praktikai ir ateities idėjoms. Slovėnijos partneriai Biserka Bobnar ir Robertas Kerežis pristatė pasakojimo ir skaitymo skirtumus, praktiškai pademonstravo sensorinių skaitymų elementus. Vėliau vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, pasitelkiant grafinio fasilitavimo metodus, dalyviai ieškojo naujų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių.

Projekto pabaiga – ne įtraukiojo skaitymo kelio pabaiga

Baigiamoji konferencija simboliškai užbaigė svarbų HERUN projekto etapą, tačiau jo reikšmė neapsiriboja įgyvendintų veiklų skaičiumi. Keturių Europos šalių bibliotekų bendradarbiavimas parodė, kad vietos lygmeniu sukurta ir išbandyta iniciatyva gali tapti tarptautiniu mastu pritaikoma praktika.

Projekto metu parengtos knygos, metodinės priemonės, specialistų mokymai ir sukaupta praktinė patirtis sudaro pagrindą tolesnei sensorinių skaitymų plėtrai. Ne mažiau svarbus ir pasikeitęs požiūris į pačią bibliotekos misiją. Šią mintį itin aiškiai išreiškė pasisakęs Povilo Višinskio bibliotekos direktorius:

„Įtrauktis – tai ne vien metodai ar specialiosios priemonės. Visų pirma, tai gebėjimas suprasti kiekvieną žmogų ir jo individualius poreikius. Tai gebėjimas pažinti ir suprasti tuos, kurie pasaulį patiria kitaip.“

Šiauliuose pradėta sensorinių skaitymų iniciatyva šiandien jau yra platesnio tarptautinio bendradarbiavimo dalis. Projektas „Išlaisvinti herojai“ primena, kad literatūros prieinamumas priklauso ne tik nuo to, kokias knygas siūlome skaitytojams, bet ir nuo to, kokiais būdais leidžiame jas atrasti. Kartais kelias į pasakojimą prasideda ne nuo perskaityto sakinio, o nuo garso, judesio, prisilietimo ar galimybės savaip tapti istorijos dalimi.

Projektą „Išlaisvinti herojai: sensorinių skaitymų programos įgyvendinimas Europos viešosiose bibliotekose“ (HERUN) finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros institutas.