Išskirtinis Povilo Višinskio bibliotekos grožinių istorijų rinkinys „Pagalba meškinui ir kitos istorijos“ – tai pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje leidinių, sukurtų specialiai sensoriniams skaitymams. Vos tik pasirodęs skaitytojams leidinys iš karto susilaukė dėmesio bei įvertinimų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro išrinktas mėnesio knyga.

Tarptautinio projekto „Išlaisvinti herojai: sensorinių skaitymų programos įgyvendinimas Europos viešosiose bibliotekose“ (HERUN) metu išleista knyga atspindi bibliotekos siekį kurti įtraukią ir visiems prieinamą skaitymo kultūrą ir pristato kitokį požiūrį į skaitymą ir vaikų literatūrą. Knygoje pateikiamos istorijos sukurtos taip, kad jas būtų galima patirti ne tik skaitant tekstą, bet ir pasitelkiant kitus pojūčius – garsą, lietimą ar kvapą, taip pat judesį. Taip skaitymas tampa ne vien tekstine, bet ir multisensorine patirtimi, leidžiančia vaikams į istoriją įsitraukti įvairiais būdais. Tokia forma ypač svarbi vaikams, kurie pasaulį patiria kitaip – savitu tempu ir per kitokias patirtis.

Knyga, gimusi iš įtraukties idėjos

Projekto vadovė Urtė Šulskienė pabrėžia, kad bibliotekos jau daugelį metų aktyviai dirba įtraukties srityje ir stengiasi kurti paslaugas, pritaikytas visiems skaitytojams – tiek neurotipiniams, tiek neurodiversiškiems. Būtent šis siekis ir paskatino atsirasti naujo leidinio idėjai: „Bibliotekose vis dažniau rengiamos sensorinių skaitymų programos – interaktyvūs skaitymo užsiėmimai, kurių metu istorijos pasakojamos pasitelkiant įvairius pojūčius. Tačiau praktika parodė, kad rasti tekstų, tinkamų tokiems skaitymams, nėra paprasta. Dauguma knygų nėra kuriamos galvojant apie tokį skaitymo būdą, todėl bibliotekininkams tenka patiems pritaikyti tekstus ar ieškoti kūrybinių sprendimų. Tad kilo mintis sukurti istorijas, kurios nuo pat pradžių būtų rašomos galvojant apie jų pritaikymą sensoriniams skaitymams.“

Tokie pasakojimai pasižymi aiškia struktūra, paprasta ir ritminga kalba, gausiais garsažodžiais bei pojūčius žadinančiais elementais. Tai leidžia į istoriją įsitraukti net ir tiems vaikams, kuriems tradicinis skaitymas gali būti sudėtingesnis. Ši idėja netrukus peržengė vienos bibliotekos ribas ir tapo tarptautiniu projektu, subūrusiu partnerius iš kelių Europos šalių.

Tarptautinė kūrėjų komanda

Leidinį kūrė menininkai iš keturių šalių – Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Ukrainos. Kiekvienos šalies rašytojai ir iliustruotojai buvo suporuoti į kūrybinius duetus – kiekvieną istoriją kūrė skirtingų šalių rašytojas ir dailininkas, todėl knyga tapo savotišku tarpkultūriniu dialogu – rašytojo ir iliustruotojo bendradarbiavimas dažnai prasidėdavo nuotoliniuose susitikimuose. Būtent toks spontaniškas kūrybinis derinys leido atsirasti netikėtiems meniniams sprendimams ir naujoms kūrybinėms pažintims.

Lietuvai atstovavo rašytojai Evelina Daciūtė, Virgis Šidlauskas ir Ignė Zarambaitė bei dailininkės Greta Alice, Marija Smirnovaitė ir Raimonda Nabažienė. Portugalijai projekte atstovavo rašytojos Marta Curtis, Rita Sineiro ir Adélia Carvalho bei iliustruotojai Vitoras Hugo Matusas, Lisa Penedo ir Catarina Glam. Slovėnijos kūrėjų komandą sudarė rašytojai Igoris Plohlis, Majda Koren ir Maša Ogrizek bei dailininkės Teja Milavec, Tamara Rimele ir Darka Elderji. Ukrainai atstovavo rašytojai Saško Dermanskyj, Olha Kryštopa ir Olena Lotocka bei iliustruotojos Iryna Biluta, Kristina Valko ir Marija Kozyrenko.

Istorijos apie savęs pažinimą ir draugystę

Rinkinyje publikuojama dvylika literatūrinių istorijų. Kiekviena jų supažindina skaitytoją su savitu personažu ir jo patirtimis. Pirmoji knygos istorija pasakoja apie meškiną, kuris, lipdamas į medį medaus, iškrito ir susilaužė abi letenas. Nors jam į pagalbą skuba paršeliai, meškinas vis bando susitvarkyti pats. Galiausiai jis paaiškina, kad geriausiai jaučiasi tada, kai gali ką nors padaryti savarankiškai – tada didžiuojasi savimi ir jaučiasi laimingas. Ši istorija subtiliai kalba apie žmogaus orumą ir savivertę, o jos autorius Igoris Plohlis pats yra patyręs sunkią traumą, todėl puikiai supranta tokias patirtis.

Kitoje istorijoje lietuvių rašytoja Evelina Daciūtė pasakoja apie šunytę Dafnę, kuri netikėtai pameta savo uodegą. Ieškodama jos, ji sutinka daugybę gyvūnų – katę, povą, paršiuką, ponį ir net chameleoną, kurie siūlo jai pasiskolinti savo uodegą. Tačiau nė viena netinka, ir tik grįžusi namo Dafnė atranda savąją, kabančią ant skalbinių virvės. Ši istorija primena, kad kiekvienas yra ypatingas toks, koks yra. „Istorija atsirado, kai aš vieną kartą buvau kavinėj ir pamačiau šunį. Jo uodega atrodė, kaip nuo kito šuns kūno. Aš į jį žiūrėjau ir man pradėjo dėliotis istorijos apmatai galvoje. Kai buvau pakviesta į šį projektą, pagalvojau, kad šita istorija labai tiktų“, – atvirauja rašytoja.

Be šių personažų, knygoje sutinkame ir daugybę kitų veikėjų: mergaitę Zagi, svajojančią apie įvairias profesijas, poną kurmį, netekusį akinių ir nebegalintį dirbti radinių biure, spalvų nepažįstantį chameleoną Cha, mergaitę Sonią, gebančią nuraminti žirgą Griaustinį, ar liūtuką, kuris gimtadienio proga gauna saują žemių ir tik vėliau supranta, kad tai – nuostabi dovana. Istorijos kalba apie draugystę, savęs priėmimą, drąsą ir gebėjimą suprasti kitus.

Sensorinė kalba ir vizualiai patrauklus dizainas

Sensorinių pasakojimų kalba vaizdinga ir kartu paprasta, čia gausu ištiktukų ir jaustukų. „Kiekviena istorija skamba, juda, kvepia ir vibruoja taip, kad vaikai galėtų ją patirti visais savo pojūčiais. Jos veikėjai apie svarbius dalykus kalba pasikartojančiais, ritmingais garsais, o pasaulis atsiveria per šnarėjimus, bumbtelėjimus, caksėjimus ar vandens lašelius ant kaktos“, – apie rinkinio pasakojimus rašo psichologė ir taikomosios elgesio analizės specialistė Virginija Juškevičiūtė. Tokia kalba leidžia skaitytojams lengviau įsitraukti į pasakojimą ir kurti emocinį ryšį su veikėjais.

Svarbus vaidmuo tenka ir knygos iliustracijoms. Dailininkai kūrė jas taip, kad jos būtų aiškios, neperkrautos detalių ir padėtų lengviau suprasti istoriją. Leidinį maketavusi dizainerė Vaiva Kovieraitė-Trumpė siekė, kad knyga būtų ne tik estetiškai patraukli, bet ir taptų saugia pažinimo erdve skaitytojui.

Europinė projekto reikšmė

Knyga išleista lietuvių, slovėnų, portugalų ir ukrainiečių kalbomis, o elektroninė versija prieinama ir anglų kalba. Kartu su leidiniu pateikiami ir sensorinių skaitymų scenarijai bei metodinė medžiaga, kuri padės bibliotekininkams, mokytojams ir tėvams organizuoti interaktyvius skaitymus savarankiškai. Urtė Šulskienė apgailestauja, kad projekto biudžeto nepakako išleisti dideliam tiražui – iš viso 4 kalbomis išleista 600 knygos egzempliorių, jos jau išsiųstos į partneres bibliotekas, kreipiasi ir kitos bibliotekos, prašydamos egzemplioriaus sau ir savo filialams: „Mus nudžiugino tai, kad, pavyzdžiui, slovėnai paprašė knygos maketo ir leis papildomą tiražą už savo lėšas Slovėnijos bibliotekoms, kurioms leidinio neužteko. Tai rodo, kad leidinys labai reikalingas.“

Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ finansuojamo projekto HERUN metu taip pat suorganizuoti tarptautiniai mokymai bibliotekų specialistams, partnerių bibliotekos aprūpintos specialiomis sensorinėmis priemonėmis, sukurtos socialinės istorijos – vaizdiniai leidiniai, padedantys vaikams iš anksto susipažinti su bibliotekos aplinka ir darbuotojais. 2027 m. pradžioje Šiauliuose vyks baigiamoji tarptautinė konferencija, kurioje bus pristatyti rezultatai, pasidalinta patirtimi ir suformuluotos tolesnės veiklos gairės.

Povilo Višinskio biblioteka, tapusi šio projekto koordinatore ir viena iš pirmųjų bibliotekų Europoje, sistemingai plėtojančių sensorinių skaitymų metodiką tarptautiniu lygiu, tikisi, kad ilgainiui sensorinių skaitymų programos išplis dar plačiau, o bibliotekos taps dar atviresnės įvairių poreikių turintiems skaitytojams. 2025 m., po projekto pristatymo Briuselyje, projektas HERUN buvo įtrauktas į Europos švietimo ir kultūros vykdomosios agentūros (EACEA) informacinį leidinį „The multifaceted role of public libraries“, kuriame pristatomos naujausios ir inovatyviausios Europos bibliotekų gerosios patirtys, ES finansuojami projektai, stiprinantys šiuolaikinės bibliotekos vaidmenį Europoje. Straipsnį apie projektą publikavo ir Flemišo bibliotekų, archyvų ir dokumentacijos asociacija (VVBAD) Belgijoje.

Biblioteka – erdvė bendruomenėms ir empatijai

Tokie projektai ir leidiniai bibliotekai svarbūs ne tik kaip kultūrinės iniciatyvos, bet ir kaip strateginis žingsnis stiprinant jos vaidmenį visuomenėje. Šiuolaikinė biblioteka vis dažniau suvokiama kaip bendruomenės erdvė, kurioje kuriamos naujos patirtys, ugdomi socialiniai ryšiai ir skatinama įtrauktis bei empatija. Projektas HERUN leidžia bibliotekai aktyviai prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaryti galimybes skaityti tiems vaikams, kuriems tradicinė literatūra kartais lieka sunkiau prieinama. Knyga „Pagalba meškinui ir kitos istorijos“ simboliškai įkūnija šią idėją – ji tampa pagalbos ranka visiems skaitytojams, kviesdama patirti ir atrasti. Taip pat Urtė Šulskienė atkreipia dėmesį į Ukrainą, kuri kaip projekto dalyvė išsiskiria viso projekto kontekste: „Sensoriniai skaitymai turi ir terapinę funkciją, todėl gali būti labai naudingi vaikams, patiriantiems psichologinių traumų dėl šiuo metu vykstančio karo veiksmų.“

Tokios iniciatyvos taip pat sustiprina bibliotekos, kaip kultūros ir inovacijų centro, vaidmenį. Kurdama metodikas, rengdama mokymus ir bendradarbiaudama su užsienio partneriais, biblioteka tampa ne tik paslaugų teikėja, bet ir žinių kūrėja bei skleidėja. Tarptautiniai projektai leidžia dalintis patirtimi, mokytis iš kitų šalių praktikos ir kartu kurti naujus standartus.