Naujienos

Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestas – stipri Ukrainą palaikanti žinia IFLA #WLIC2022

Liepos 27–29 dienomis Dubline, Airijoje, vyko Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) 87-asis Pasaulinis bibliotekų ir informacijos kongresas (WLIC) „Inspire, Engage, Enable, Connect“ („Įkvėpti, įtraukti, įgalinti, jungti“). Kongrese dalyvavo daugiau kaip 2000 delegatų iš 100 pasaulio šalių. Džiaugiamės, kad šiame svarbiausiame bibliotekininkų renginyje ne tik buvo pristatytas Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestas, bet ir akcentuota pagalbos bei palaikymo Ukrainai svarba.

Skaitydama pranešimą „Freedom to Be Me – Accessibility Manifesto for Lithuanian Libraries“ („Laisvė būti – Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestas“), Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė pabrėžė visų Lietuvos bibliotekų indėlį: „Konferencijos+ dalyviai dirbo grupėse ir ne tik sukūrė „Bibliotekos visiems“ viziją, bet ir išdėstė pagrindinius manifesto principus. Konferencija+ baigėsi bibliotekų sutarimu, kad biblioteka visiems – tai kiekvieno laisvė būti. Pagrindinė manifesto žinia – bendradarbiavimas su žmones, turinčius negalią, vienijančiomis bendruomenėmis, kad būtų įgyvendintas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos esminis principas – „Nieko apie žmones su negalia be žmonių su negalia“ („Nothing about us without us“). Įveikdamos kliūtis, veikdamos pagal universalaus dizaino principus, bibliotekos gali tapti katalizatoriais, atveriančiais socialinės ir kultūrinės įtraukties galimybes visiems visuomenės nariams.“

Lietuvos bibliotekininkai buvo ypatingai sunerimę dėl to, kad IFLA neišsakė aiškios pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir nesiėmė aktyvių veiksmų. Rusija, šalis, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, ir toliau gali dalyvauti IFLA veikloje kaip lygiateisė partnerė. Turėdami galimybę prabilti IFLA tribūnoje, pasirinkome netylėti. „Manifestas įgijo naują prasmę karo, kurį rusija pradėjo prieš Ukrainą, kontekste, – sakė Inga Davidonienė. – Beveik 60 tūkst. Ukrainos pabėgėlių atvyko į Lietuvą. Ką reiškia „laisvė būti“ jiems – tiems, kurie priversti palikti sugriautus namus ir mylimus artimuosius agresoriaus griaunamoje šalyje? Nuo pat pirmųjų karo dienų Lietuvos bibliotekos ėmėsi aktyvių veiksmų. Palaikėme Ukrainos bibliotekas, rinkome lėšas, apgyvendinome karo pabėgėlius, organizavome ukrainiečių autorių skaitymus.“

Labai svarbu pabrėžti ir tai, kad bendradarbiaudami su ukrainiečių bendruomenėmis veikėme pagal daugelį prieinamumo manifesto principų: kūrėme ryšius su bendruomene, tarėmės, kokios pagalbos reikia, atsižvelgėme į išsakytus pageidavimus, pasitelkėme įvairias įstaigas ir organizacijas, pildėme fondus įvairaus formato leidiniais (įskaitant garsinius ir Brailio rašto leidinius) bei organizavome renginius keliomis kalbomis.

„Vizija „laisvė būti“ kalba apie visų žmonių įtrauktį – tiek žmonių, turinčių negalią, tiek mūsų brolių ir sesių iš Ukrainos. Ir tai gali būti pasiekta ne tik kultūrinėmis iniciatyvomis, bet ir nutraukiant bet kokį bendradarbiavimą su šalies agresorės institucijomis. Lietuva šios pozicijos laikosi pačiu aukščiausiu lygmeniu. Manau, taip turėtų elgtis visos šalys, visos organizacijos, įskaitant IFLA“, – aiškia žinia savo pranešimą užbaigė Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė.