Ar įtrauktis tėra geriau pritaikyta erdvė, ar vis dėlto bendruomenė, kurioje kiekvienas jaučiasi laukiamas? Rugsėjo 18-ąją atsakymų į šį ir kitus klausimus ieškojo dalyviai, susirinkę į trečiąją iniciatyvos „Biblioteka visiems“ konferenciją+, vykusią Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Renginyje akcentuota, kad kalbėti apie įtrauktį būtina, nes šiandien ne visi žmonės gali vienodai naudotis kultūros įstaigų teikiamomis galimybėmis.  

Lietuvos bibliotekų paslaugomis naudojasi trečdalis šalies gyventojų. Šis skaičius galėtų būti dar didesnis, jei dalis žmonių dėl negalios ar įvairių sveikatos sutrikimų nesusidurtų su iššūkiais lankydamiesi bibliotekose ar skaitydami knygas. Siekdamos keisti šią situaciją, 2020 metais šalies bibliotekos pradėjo iniciatyvą „Biblioteka visiems“, kurios tikslas – šalinti kliūtis ir skatinti atskirtį patiriančių žmonių įsitraukimą į visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą.  

Tikroji misija – kurti ryšį su žmonėmis 

Šių metų konferencijos+ tema – „Lyderystė, auginanti pokytį“ – priminė, kad pokyčiai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių sprendimų. Skirtingi pranešėjai dalijosi savo patirtimis ir požiūriais į lyderystę – nuo kariuomenėje įgytų pamokų iki kultūros bei verslo sektorių įžvalgų.  

Apie tai, kokie bruožai apibūdina tikrą lyderį, kalbėjo pirmasis pranešėjas doc. dr. Vytautas Liesionis, lyginęs savo patirtį kariuomenėje, universitete ir versle: „Vadovas turi užtikrinti darbuotojų gerą savijautą ir motyvaciją – tik tada lankytojai norės sugrįžti.“ Mintį apie lyderystę kultūros srityje pratęsė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Jo teigimu, be galo sunku būti lyderiu, jei nemėgsti to, ką darai. Kultūros įstaigos šiandien negali apsiriboti vien paslaugų teikimu – jų tikroji misija yra kurti ryšį su žmonėmis.  

Įtrauktis kuria ne tik vertybinę, bet ir ekonominę naudą. Įvairovės chartijos vadovė Rugilė Trumpytė pabrėžia, kad įtraukus verslas uždirba net 28 procentais daugiau. Anot jos, jei anksčiau darbdaviai svarstydavo, ar verta atverti duris platesniam žmonių ratui, šiandien jie jau ieško geriausių būdų, kaip tai įgyvendinti. Prieinamumo svarbą versle akcentuoja ir UAB „Ignitis“ projektų vadovė Ieva Žimkienė, įsitikinusi, kad pirmaujančia gali būti tik ta įmonė, kuri prieinama kiekvienam – tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje aplinkoje. „Kai pati susilaužiau koją, supratau, ką reiškia kiekviena nereikalinga kliūtis. Gyvenimas nenuspėjamas, todėl patogesnės erdvės praverčia mums visiems“, – sako ji.  

Lyderystę gimdo jautrumas kitam ir atsakomybė 

Konferencijoje+ nuskambėjo ir kitos asmeninės istorijos, parodančios, kad tikroji įtrauktis gimsta iš jautrumo kito žmogaus poreikiams. Aktorius ir autorinių meninių programų kūrėjas Dominykas Vaitiekūnas pristatė muzikinį socialinį projektą „Mes taip nesitarėme“, jungiantį kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenes. Jis pasakojo, kad pradžioje bandė spėlioti, kokio turinio norėtų kurtieji, tačiau greitai suprato – tikras bendradarbiavimas įvyksta tada, kai pirmiausia paklausi pačių bendruomenės narių, ko jiems reikia.   

Apie lyderystę kasdienybėje kalbėjo globėjai Edita ir Aidas Deltuvos. Dar nesulaukę trisdešimties, jie augina devynis skirtingo amžiaus vaikus. Tapti globėjais pora neplanavo, tačiau priėmė šį iššūkį, parodydami, kad tikroji lyderystė prasideda ne nuo atsakymų turėjimo, o nuo pasirengimo būti šalia ir prisiimti atsakomybę. „Pasirinkome būti šalia ne todėl, kad žinojome kaip, o todėl, kad rūpi“, – sakė jie, tapę globėjais per savaitę, be daugybės kursų ir šimtų perskaitytų knygų. Taip mokytis – mokytis veikiant – turi ir bibliotekos, atviros visiems vartotojams.   

Artimas santykis su vietos bendruomene – svarbi kiekvienos bibliotekos ypatybė 

Bibliotekininkų patirtys parodė, kad įtrauktis prasideda nuo santykio su bendruomene. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vedėja Lina Dubauskienė pasakojo apie edukacijas ir biblioterapijos užsiėmimus įkalinimo įstaigose, kur kalinčios moterys atranda ramybę ir skaitymo džiaugsmą. Tuo tarpu Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Romutė Pranskevičienė, pasigedusi ištikimų skaitytojų, pradėjo dviračiu vežti knygas senjorams į namus. Šie pavyzdžiai priminė, kad prieinamumas ir įtrauktis neapsiriboja pakvietimu į biblioteką – tai sąlygų sudarymas tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali patys dalyvauti kultūriniame gyvenime.  

Kiekvienoje šalies bibliotekoje yra prieinamumo ambasadorius – žmogus, kuriam rūpi įtraukties tema. Tačiau, kaip sakė Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, „Biblioteka visiems jau kur kas daugiau, nei iniciatyva – tai sektoriaus filosofija.“ 

Iniciatyva „Biblioteka visiems“ šiandien jungia dešimtis Lietuvos bibliotekų ir plečiasi kaip spalvota dėlionė – prie jos kasmet prisijungia naujos bendruomenės ir idėjos. Šių metų konferencija+ dar kartą parodė, kad įtrauktis nėra vien patogesnė infrastruktūra. Tai empatija, lyderystė, ambasadorystė ir nuolatinis noras kurti kultūros erdves, kuriose kiekvienas jaustųsi laukiamas.  

Ženklas „+“ ties žodžiu „konferencija“ bibliotekų bendruomenei turi kelias prasmes: kad vykstantis renginys – daugiau, nei įprasta konferencija, ir kad bibliotekos mokosi kalbėti savo lankytojams priimtinu būdu – net jei tai būtų ženklų, simbolių ar piešinių kalba.  

Organizatoriai

Konferenciją+ organizuoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Bibliotekos visiems idėją remia ir skleidžia Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija.