Naujienos

Paprasta, bet neprasta kalba

Jau senokai supratome, kad fizinė aplinka turi būti prieinama įvairių individualių reikmių turintiems žmonėms.

Pastarąjį dešimtmetį vis didėja visuomenės nuovoka apie tai, kad ir informacija turi būti prieinama visiems gyventojams, kitaip nėra ko kalbėti apie pareigas, atsakomybes ar informuotumu grįstus svarbius sprendimus, tokius kaip pvz., rinkimai ar sveikatos priežiūros paslaugos.

Tačiau prakalbus apie kultūrą, ypač literatūrą, vyrauja nuostata, kad tai – tam tikro „lygio“ žmonėms skirta pramoga ir paslauga, kad tai reikalauja intelektinio pajėgumo ir išsilavinimo.

Siekdama prisidėti prie kultūros ir literatūros prieinamumo didinimo, LAB drauge su LLA ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ 2022-11-08 surengė konferenciją „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ kurią svetingai savo patalpose priėmė Švedijos ambasada.

Renginio metu sveikinimo žodį tarė Švedijos Karalystės ambasadorė J. E. Inger Buxton, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Išgirdome Švedijos ir Latvijos ilgametes leidybines patirtis, kuriomis dalijosi Europos negalios organizacijų forumo viceprezidentė Gunta Anča ir lengvai suprantamos kalbos redaktorė Laura Vendes. Apie situaciją Lietuvoje pasakojo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė, LAB direktorė Inga Davidonienė, VU Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Bendrijos „Viltis“ tarybos narė ir VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras“ direktorė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė.

Vėliau vykusioje diskusijoje, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Simona Aginskaitė kalbino Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėją Lauryną Filatovaitę, Švietimo, sporto ir mokslo ministrės patarėją bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Igną Gaižiūną, Literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovą Justiną Vancevičių ir LLA prezidentę, leidyklos „Tyto alba“ vadovę Lolitą Varanavičienę.

Kas yra neatrastas skaitytojas? Tai – žmogus, kuris dėl intelekto negalios, amžiaus nulemtų pokyčių, neurologinių ypatumų ar tiesiog todėl, kad lietuvių kalba nėra jam gimtoji, negali skaityti įprastų knygų. Didelė dalis jų – buvę aistringi skaitytojai, su amžiumi atsisako šio malonumo, nes sekti įmantrų tekstą pasidaro per sunku. Neatrastiems skaitytojams reikalingos knygos lengvai suprantama kalba.

Lengvai suprantama kalba – tai aiški, nuosekli ir konkreti kalba (nenaudojama jokių kalbos meninės raiškos priemonių: vaizdingosios leksikos ar semantikos figūrų). Tai – iš dažniausiai naudojamų žodžių sudaryti trumpi sakiniai.

Konferencijos tikslas buvo Lietuvos leidėjams bei kūrėjams suteikti informacijos apie (1) neatrastas auditorijas, jų skaitlingumą ir pritaikytų knygų poreikį, bei (2) kultūros politikos formuotojų poziciją šios veiklos atžvilgiu.

Kai kurie dalyvavusieji pirmąsyk išgirdo apie tokį literatūros pritaikymo būdą, tuo tarpu pranešėjai iš Švedijos pasakojo, kad jų šalyje ši praktika gyvuoja daugiau nei pusę amžiaus – pirmoji knyga, parengta lengvai suprantama švedų kalba išleista 1967 m. 

1984 m. lengvai suprantama švedų kalba pradėtas leisti savaitraštis „8 Sidor“ (liet. „8 puslapiai“), šiuo metu leidžiamas 10.000 tiražu, o jo interneto svetainę kasdien aplanko apie 4.000 unikalių lankytojų. Lektorė teigė, kad jų šalyje beveik visiems aišku, kad lengvai suprantama informacija – tai ne tik žmogaus teisė, bet ir politinis pareiškimas, kad visi (visokie) gyventojai yra svarbūs. Valstybė, remdama lengvai informacijos ir literatūros lengvai suprantama kalba rengimą, pareiškia, jog vertina ir skatina ją rengiančių specialistų darbą.

Beje, rengiant lengvai suprantamus leidinius, svarbiausia – palaikyti lygiavertį santykį su tikslo grupe. Žmonės, kuriems reikalingas supaprastintas tekstas turi įvertinti, ar jis iš tiesų lengvai suprantamas. Vertintojai turėtų būti įvardyti greta lengvai suprantamo teksto rengėjų, nes vertinimas – taip pat atsakingas ir laikui imlus darbas, būtinas užtikrinti šių leidinių kokybę.

Leidyboje lengvai suprantama kalba specializuojasi šešios Švedijos leidyklos, gaunančios nuoseklią valstybės finansinę ir metodinę paramą. Šios leidyklos bendradarbiauja su lengvai suprantama švedų kalba kuriančiais autoriais bei adaptuoja klasikinės literatūros ar populiarius šiuolaikinius leidinius.

Švedų lektorė teigė, kad lengvai suprantama kalba parengtos informacijos bei literatūros reikia bene ketvirčiui Švedijos visuomenės ir šis poreikis nuolat auga dėl senėjančios visuomenės bei intensyvėjančių migracijos procesų.

Nepaisant pusamžio patirties, ši kūrybos ir leidybos sritis Švedijoje vis dar stigmatizuojama. Todėl visiškai suprantama, kad konferencijos iniciatorių kvietimas leisti knygas lengvai suprantama lietuvių kalba suerzino kai kuriuos mūsiškius rašytojus, redaktorius ir socialinių tinklų grupėse užvirė aštrios diskusijos.

Kodėl susierzinimas kyla? Pirmiausia todėl, kad visuomenėje per mažai matomi tie, kam reikalingas šis formatas. Tai – niekuomet galios neturėję (neįgalieji), arba ją jau praradę (senyvi) žmonės. Visus šiuos žmones mes vaizduojamės remdamiesi stereotipais. Kultūriškai kitoniškumas yra priimamas su išankstinėmis nuostatomis, pasipriešinimu, nugalinimu.

Konferencijoje patirtimi dalijęsi latviai taip pat pripažino, kad lengvai suprantama latvių kalba yra puolama „rimtosios literatūros“ kūrėjų ir leidėjų.

Nors Latvijoje 2000 m. įsteigta Lengvai suprantamos kalbos agentūra, kuri nuo savo veiklos pradžios nuveikė nemažą darbą keičiant politikų bei visuomenės nuostatas, dalis latvių autorių nesutinka, kad jų kūriniai būtų adaptuoti parengiant lengvai suprantama kalba, dalis – viešai piktinasi kalbos skurdinimu ir „sausinimu“.

Tačiau ilgametis Latvijos visuomenės švietimas jau duoda rezultatų, pvz., šiuo metu lengvai suprantama latvių kalba rengiamas Latvijoje labai populiarios (ir Lietuvos skaitytojams žinomos) autorės Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“ (lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto alba“  2019 metais, išvertė Laura Laurušaitė).

Suteikdama leidimą šio kūrinio adaptacijai, Nora Ikstena reikšmingai prisideda prie kovos su lengvai suprantamą kalbą lydinčiais stereotipais – esą tokie leidiniai menkina grožinės literatūros įvaizdį bei vertę ir reikalingi vos saujelei nepajėgiančiųjų mėgautis įmantriu tekstu.

Beje, latviai teigė, kad menkstant skaitymui visuomenėje, knygos lengvai suprantama kalba yra priemonė įveikti pasipriešinimą, „užsikabinti“ ir atrasti literatūrą. Latvijoje didelį pasisekimą turėjo į privalomosios mokyklos literatūros sąrašą įtraukti klasikiniai kūriniai, išleisti lengvai suprantama latvių kalba.

Lietuvoje taip pat jau esame „atlikę namų darbus“.

2011 m. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ pasikvietė švedų lektorius ir surengė seminarą-dirbtuves apie lengvai suprantama kalba parengtų literatūros produktų kūrimą, leidybos bei sklaidos ypatumus.

Tenka apgailestauti, kad tuomet nedalyvavo svarbi tikslinė grupė – leidėjai, todėl informacija „nusėdo“ negalios NVO ir nepasiekė nei kūrėjų, nei leidėjų, o ir vartotojų poreikiai liko neatliepti.

2020 – 2022 m. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ įgyvendino projektą kurio metu bendradarbiaujant su VU Taikomosios kalbotyros instituto tyrėjais parengė lietuvių lengvai suprantamos kalbos gaires ir dažniausiai vartojamų 3000 žodžių bazę, kuri taps pagalbiniu įrankiu tekstų rengėjams. Be metodinių priemonių besidomintiesiems yra siūlomas ir mokymų modulis.

Šiame kontekste svarbu paminėti, kad 2021 m. bibliotekos pasirašė manifestą „Biblioteka visiems“, kuriuo įsipareigojo ne tik atsiverti įvairiems vartotojams, bet ir pildyti fondus įvairių formatų leidiniais. Taigi, atėjo laikas veikti!

Europos negalios organizacijų forumo viceprezidentė Gunta Anča
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė
Konferencijos Švedijos ambasadoje „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ akimirka
Pirmame plane Švedijos Karalystės ambasadorė J. E. Inger Buxton
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys