Vilniaus knygų mugėje pristatyta knyga „Skaityk lengvai: tekstai lengvai suprantama kalba“
Vilniaus knygų mugėje Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka pristatė knygą vaikams „Skaityk lengvai: tekstai lengvai suprantama kalba“. Kadangi renginyje nestigo vertingų įžvalgų apie lengvai suprantamą kalbą, dalijamės renginio metu skambėjusiomis mintimis su tais, kurie negalėjo dalyvauti knygos pristatyme.
Priminsime, kad lengvai suprantama kalba – ekspertų sukurtas metodas, kurį naudojant kalbos teksto išdėstymas, paprastas teksto stilius, teksto mintį papildančių iliustracijų pateikimas kartu su tekstu palengvina informacijos prieinamumą žmonėms, patiriantiems skaitymo iššūkių. Lengvai suprantama kalba parašyti tekstai yra palankūs turintiems intelekto sutrikimų ar disleksiją, žmonėms, turintiems mažai skaitymo patirties bei tiems, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji.
Pirmoji mūsų bibliotekos išleista knyga vaikams lengvai suprantama kalba „Skaityk lengvai“ pasirodė 2023 metais, elektroninio tekstų rinkinio pavidalu. 2025 m. rudenį išleidome popierinį šios knygos leidimą, kurį papildė įvadas ir naujos iliustracijos, atlikti teksto patobulinimai. „Skaityk lengvai“ sudaro lengvai suprantama kalba perrašyti 5–6 klasių mokyklinei programai aktualūs lietuvių autorių kūriniai. Visi leidinyje išspausdinti tekstai parašyti trečiu lengvai suprantamos kalbos lygiu.
„Skaityk lengvai“ pristatymo renginyje dalyvavo dalis knygą rengusios komandos: grožinės literatūros tekstus lengvai suprantama kalba rengusios Vilniaus universiteto mokslininkė, lektorė Justina Bružaitė-Liseckienė ir rašytoja, edukatorė Rūta Norkūnė, tekstus su knygos tiksline grupe išbandžiusi specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė ir leidybos projekto vadovė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė. Diskusijoje apie lengvai suprantamą kalbą dalyvavo ir Lietuvos disleksijos asociacijos prezidentė Agnė Liucilė Grickevičė bei renginį moderavusi LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė.
Lengvai suprantama kalba – visuomenei mažai pažįstamas metodas
Vilniaus knygų mugėje vykusiame renginyje konstatuota, kad lengvai suprantama kalba yra plačiajai visuomenei dar mažai pažįstamas metodas, sukeliantis daugybę klausimų ir dvejonių. Lengvai suprantama kalba perrašyti grožinės literatūros tekstai žmonių neretai klaidingai lyginami su originalių kūrinių adaptacijomis, baiminamasi, kad tokiu būdu parašyti tekstai nepakankamai praturtina skaitančiųjų žodyną. Šios baimės kyla nesusimąsčius apie tai, kas yra lengvai suprantamos kalbos tekstų tikslinė grupė, su kokiais skaitymo ar suvokimo iššūkiais jai tenka susidurti.
„Mėgstu pabrėžti, kad lengvai suprantama kalba yra metodas. Remdamiesi šiuo įvairiais tyrimais bei stebėjimais pagrįstu metodu, tekstus rengiame taip, kad juos galėtų suprasti asmenys, patiriantys rimtų suvokimo, skaitymo ar kalbos iššūkių“, – lengvai suprantamos kalbos paskirtį glaustai apibrėžė Justina Bružaitė-Liseckienė. „Galvodami apie šiuos asmenis, rengiame tekstus, kurie yra nuoseklūs, aiškios struktūros, kurių žodynas yra paprastas, sakiniai yra neperkrauti, lengvai skaitomi, kurių maketas yra išskirtinis. Atsivertę knygą „Skaityk lengvai“ matysite, kad kiekvienas sakinys yra rašomas iš naujos eilutės, galvojant, kur perskeliama kiekviena eilutė. Tokie tekstai yra gausiai iliustruojami, kad žmogui kelias nuo žodžio iki vaizdinio būtų lengvesnis“, – tekstų lengvai suprantama kalba rengimo gaires apibendrino mokslininkė.
„Lengvai suprantama kalba parašytas tekstas nėra tikslus originalaus kūrinio pasakojimo atitikmuo. Tai labiau bandymas leisti skaitytojams susipažinti su tuo, kas yra originalus kūrinys“, – aiškino Justina Bružaitė-Liseckienė, pripažindama, kad perrašant grožinės literatūros kūrinį lengvai suprantama kalba, kai kuriuos kūrinio momentus tenka supaprastinti. Ji pabrėžė, kad nepaisant to, užduotis perprasti atitinkamo kūrinio pagrindinę mintį ar moralą skaitytojui vis tiek keliama: „Mes norime, kad vaikai, kurie skaito kūrinį lengvai suprantama kalba, galėtų patys pajusti teksto idėją, o jeigu to padaryti nepavyksta, atrastų idėją pasikalbėję su suaugusiais, drauge išgvildendami kūrinį.“
Lektorės išsakytoms mintims pritarė ir tekstus lengvai suprantama kalba knygai „Skaityk lengvai“ rengusi Rūta Norkūnė. „Kaip ir Justina, išmokau pabrėžti, kad lengvai suprantama kalba yra metodas. Nėra taip, kad kažkas sumanęs atsisėdo ir perrašė, pavyzdžiui, Jono Biliūno tekstą, pergalvodamas šį tekstą pagal save. Vis dėlto, kadangi metodas plačiajai visuomenei dar mažai pažįstamas, visuomenėje ši nuomonė yra gaji.“ Pasak rašytojos, diskusijos apie lengvai suprantamą kalbą su bibliotekininkais ar pedagogais padeda išsiaiškinti, kokie argumentai lemia norą atmesti lengvai suprantamą kalbą. „Noriu įkalbinti suaugusiuosius šį metodą geriau pažinti, suprasti jo paskirtį tam, kad žmonės taptų tarpininkais, padėsiančias vaikams rasti jiems tinkamu būdu parašytą tekstą“, – pokalbių su skeptiškai lengvai suprantamą kalbą vertinančiais asmenimis svarbą apibendrino ji.
Popierinio knygos leidimo teikiami privalumai
Renginio dalyvės apgailestavo, kad nors Lietuvos mokyklose nuo 2024 m. rudens įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisa, numatanti, kad visos mokyklos ir visi darželiai turi priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jiems skirtos literatūros lengvai suprantama kalba vis dar trūksta – Lietuvoje lengvai suprantama kalba išleistas knygas vaikams galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Diskusiją moderavusi LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė pastebėjo, kad šis trūkumas sudaro nepalankias sąlygas įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus, kadangi pedagogams stinga ugdymui skirtų priemonių.
Pasak Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės darbui su vaikais Odetos Maziliauskienės, nors per pastaruosius kelerius metus biblioteka išleido dvi vaikams skirtas elektronines knygas lengvai suprantama kalba („Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“), išleidus popierinį knygos „Skaityk lengvai“ leidimą, gerokai padaugėjo besiteiraujančių, kur šią knygą galima įsigyti ar pasiskolinti. Diskusijoje apie lengvai suprantamą kalbą dalyvavusi socialinė pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė antrino bibliotekininkei, teigdama, kad popierinis knygos leidimas mokyklose vertinamas itin pozityviai. Nors savo profesinėje veikloje ji gausiai pritaiko ir elektronines bei garsines knygas, specialistė pastebi, kad popierinės knygos teikiama patirtis vaikams yra labai svarbi. Mokiniams patinka versti knygos puslapius, tyrinėti paveikslėlius. Pasak specialiosios pedagogės, skaitydami popierinę knygos versiją, vaikai lengviau suvokia knygos apimtį ir tai, kiek jiems pavyko perskaityti. Šis suvokimas mokiniams suteikia didesnį pasididžiavimo savimi jausmą, labiau motyvuoja.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos inicijuotiems leidybos projektams lengvai suprantama kalba vadovavusi Odeta Maziliauskienė dalijosi iš mokytojų sulaukianti grįžtamojo ryšio, kad popierinis knygos „Skaityk lengvai“ leidimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams padeda sklandžiau įsilieti į ugdymo procesą. „Skaitymo sunkumų patiriantys vaikai mokykloje ir taip susiduria su nemažu spaudimu, tad galimybė skaityti nagrinėjamą tekstą iš jiems prieinamu būdu parašytos knygos drauge su klase gerokai pagerina vaiko jauseną“, – patraukliu formatu išleistų metodinių priemonių poveikį mokinių psichologinei gerovei apibendrino ji.
Su skaitymo sunkumais siejami stereotipai
Renginyje nemažai dėmesio skirta su skaitymo sunkumais susijusiems stereotipams aptarti. Specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė pastebėjo, kad skaitymo sunkumai mokymo įstaigose neretai tapatinami su tinginyste. „Skaitymo sunkumų patiriantys vaikai dažnai nuvertinami, teigiama, kad jie per mažai stengiasi, nors iš tiesų šie vaikai įdeda daug daugiau darbo ir pastangų, kad pasiektų tokį pat rezultatą, kaip jų bendraamžiai“, – teigė specialistė. „Nuolat sakydami vaikams, kad jie nesistengia, kažko nemoka, negali, psichologiškai juos sužalojame. Neatlaikę besitęsiančios emocinės įtampos, vaikai praranda norą skaityti ar mokytis“, – apgailestavo Reda Andriekutė-Kestauskė pažymėdama, kad tokiais atvejais, norint sužadinti vaikų motyvaciją, tenka ne tik iš naujo sudominti vaikus literatūra ir skaitymo teikiama nauda, tačiau ir paremti mokinius psichologiškai, padėti jiems susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Vienas iš būdų tai padaryti – padėti jiems patirti pozityvią skaitymo patirtį bei džiaugsmą.
Lietuvos disleksijos asociacijos prezidentės Agnės Liucilės Grickevičės teigimu, pats skaudžiausias iš stereotipų, su kuriais susiduria disleksiją turintys asmenys, yra klaidingas disleksijos sutapatinimas su intelekto sutrikimais. „Reikia suprasti, kad kalbėdami apie disleksiją, mes nekalbame apie suvokimo problemą, mes kalbame apie informacijos pateikimo būdą, kuris turėtų būti kitoks, nei yra įprasta“, – pabrėžė ji.
„Lietuvoje niekada nebuvo atliktas disleksijos imties tyrimas, todėl nežinome tikslaus žmonių, turinčių disleksijos sutrikimą Lietuvoje, skaičiaus. Remiantis tarptautiniais duomenimis, įvairiose populiacijose disleksijos sutrikimą turinčiųjų asmenų skaičius paprastai sudaro nuo 5 iki 10 procentų populiacijos“, – sunkumų skaityti ir rašyti žodžius sukeliančio sutrikimo mastą nusakė asociacijos vadovė. Agnė Liucilė Grickevičė pridūrė, kad disleksija skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, tad sprendžiant skaitymo metu iškylančius sunkumus, kiekvienas asmuo kliaujasi skirtingais išeities būdais (pavyzdžiui, renkasi skaityti garsines knygas ar leidinius, kurie buvo parengti atliepiant universalaus dizaino principus). „Viskas, kas yra patogu disleksiją turinčiam žmogui, bus patogu bet kuriam žmogui“, – apibendrino ji.
Lietuvos disleksijos asociacijos prezidentė atkreipė dėmesį, jog nors knygos lengvai suprantama kalba gali būti viena iš priemonių, užtikrinant informacijos prieinamumą asmenims su disleksija, ši priemonė neturėtų būti vertinama kaip vienintelis ir tinkamiausias sprendimas: „Knygos lengvai suprantama kalba leidžia patirti skaitymo sėkmę, priartina knygą prie žmogaus, tačiau tai ne visuomet yra tinkamiausias sprendinys, kadangi žmonės, turintys disleksiją, neturi intelekto negalios ar sutrikimo. Tai reiškia, kad kai kalbame apie disleksiją, mes kalbame labiau apie informacijos pateikimo formą, bet ne apie patį turinį.“ Renginio dalyvės sutarė, kad siekiant užtikrinti informacijos prieinamumą bei plėsti skaitančių žmonių ratą, tekstų ir jų formatų įvairovė yra itin svarbi.
Skaitymo patirtis patyriminėse edukacinėse veiklose
Rūta Norkūnė džiaugėsi, kad drauge su biblioteka įgyvendinant projektus „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“ buvo sukurtos keturios edukacijos, kurios tapo tęstine veikla, padedančia dar vienu būdu pritaikyti leidinius. Pagal lengvai suprantama kalba parengtus kūrinius Rūtos Norkūnės sukurtos edukacijos remiasi universaliu dizainu, teksto patyrimu per skirtingas jusles bei garsiniu skaitymu. Patyriminius užsiėmimus sukūrusi praktikė teigė, kad pastarosios edukacijos turi dvejopą tikslą: „Viena vertus, tai yra dar viena galimybė vaikams patirti istorijos džiaugsmą, kita vertus – jeigu į vieno ar kito teksto pagrindu sukurtą edukacinį užsiėmimą ateinanti klasė yra mišri, ne vien tik iš specialiosios mokyklos, visi vaikai gali patirti edukaciją lygiateisiškai, pagal savo galimybes.“
Projektų „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“ metu sukurtas edukacijas vedanti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Odeta Maziliauskienė antrino Rūtai Norkūnei, teigdama, kad edukacijos sulaukia pozityvių įvertinimų. Bibliotekininkė pastebėjo, kad patyrimines edukacijas dažniausiai užsisako specialiosiose mokyklose besimokančios klasės ir džiaugėsi, kad skaitymo sunkumų patiriantys vaikai edukacinėse veiklose jaučiasi drąsiai: „Edukacijų metu naudojame dideliu formatu atspausdintus lengvai suprantama kalba parengtų knygų tekstus. Nors edukacijose dalyvaujantys vaikai juos skaito sunkiai, tačiau labai drąsiai. Užsiėmimo metu pakaitomis skaitydami istoriją, jie motyvuoja vieni kitus skaityti garsiai. Būna, kad po edukacijos prie manęs praėjusios mokytojos pripažįsta pirmą kartą girdėjusios taip drąsiai skaitančius savo mokinius“, – įspūdžiais apie vedamas edukacijas dalijosi Odeta Maziliauskienė. „Manau, kad knygos tęstinumas per edukacinę veiklą yra labai svarbus. Skaitydami lengvai suprantama kalba parašytą tekstą, vaikai patiria skaitymo džiaugsmą, atranda pasitikėjimą savimi“, – apibendrino ji.
Apie skaitymo iššūkių patiriantiems vaikams skirtas edukacijas daugiau sužinoti galite ČIA.
Kur rasti knygą „Skaityk lengvai: tekstai lengvai suprantama kalba“?
Knyga „Skaityk lengvai: tekstai lengvai suprantama kalba“ yra nemokama, knygynuose šio leidinio įsigyti negalima. Fizinės knygos kopijos jau pasklido po Lietuvos viešąsias bibliotekas, specialiąsias mokyklas, vis dar yra platinamos į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką besikreipusių mokyklų bibliotekoms. Ar ši knyga yra saugoma jums artimiausioje viešojoje bibliotekoje, pasitikrinti galite ČIA.
Elektroninė knygos „Skaityk lengvai: tekstai lengvai suprantama kalba“ versija yra prieinama Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos internetinėje svetainėje.
Knyga taip pat prieinama EBUB formatu.
